Veidrodis piktajam klounui

(1) Kai kelis šimtus teuždirbantiems ir apie 40% mokesčių sumokantiems pamokslauji apie „socialinį teisingumą“, pats nuo milijoninių pajamų temokėdamas juokingus 2%;

(2) kai emigruojantiems pasakoji apie „meilę Lietuvos“ bei „emigracijos stabdymą“, pats visą šeimą seniai išvežęs į Vakarus;

(3) kai pasivadinęs „žaliuoju“, prekiauji tūkstančiais tonų cheminių trąšų ir (vyšnelė ant torto!) važinėji taršą kuo labiausiai keliančiu automobiliu;

(4) kai prie laisvės vos įpratusiems kiši vis naujus draudimus, aiškindamas, kad taip tuoj išmokysi „sveikai-dorai-laisvai-darniai“ gyventi;

(5 ir toliau) [įrašyk pats], –

nereikia stebėtis ir pykti, kai po viso to tiesiog – parodo veidrodį.




2018-01-28

Skaitinys apie akademinę etiką

Siūlau skaitinį. Tikiuosi, kad jis išsklaidys neaiškumus ir atsakys į visus klausimus, jeigu tokių dėl šios ŠU literatams (sykiu ir man) bei visam ŠU, mano nuomone, labai gėdingos istorijos dar kas nors iš šiauliečių kolegų turėjo.

Tai – „LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus dr. Vigilijaus Sadausko 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. SP-27 ‘Dėl Irenos Baliulės akademinės etikos pažeidimų’“:

Sykiu pasvarstydamas, jog taip, vėlgi – mano nuomone, nutinka tokiais atvejais, kai klaida yra ne pri(si)pažįstama (su to pri(si)pažinimo sąlygojamomis adekvačiomis pasekmėmis), bet įvairiais būdais bei priemonėmis neigiama. Ir linkėdamas, kad Lietuvai jubiliejiniai 2018-ieji ir jai, ir visiems mums būtų laimingi, sėkmingi bei – garbingi!


2018-01-02 (antradienis)

Įvairūs rubliai, „električka“ ir Justas-Jonas Paleckis

1992 m. rugpjūčio 20 d. apie 11 valandą Jelgavoje 550 sovietinių rublių iškeičiau į 495 Latvijos rublius (kursas 1 x 0,9). Sėdau į Rygon važiuojančią „električką“, kurioje kažkur ties Olaine girtas rusų tautybės jaunuolis, nedemonstruodamas absoliučiai jokių politinių-ideologinių poteksčių, sumušė girtą latvių tautybės jaunuolį. Jiedu buvo iš tos pačios girtos penkių žmonių kompanijos, iki tol smagiai pliekusios kortomis.


Rygoje už dalį minėtų Latvijos rublių tądien pirkau rašytojo bei vieno įtakingiausių tarpukario Latvijos žurnalisto, redaktoriaus Janio Karklinio (Jānis Kārkliņš, 1891–1975) atsiminimų knygą „Latvijos spaudos karalius“. Ji pirmąsyk buvo išleista 1962 m. Stokholme, o mano pirktas leidimas ant prasto popieriaus ir prastai įrištas 1990 m. publikuotas Rygoje.

Toje knygoje yra epizodas apie Karklinio ir jo kolegų kelionę į Lietuvą, kai ji tebebuvo kupina šūkio „Mēs bez Viļņas nenorimsim!“ dvasios. Kelionėje juos lydėjęs ir pas įvairius ministerius bei patį Prezidentą nuvedęs Justas Paleckis. Autoriaus, turbūt užsimiršus, jis pavadinamas „Jonu Paleckiu“, o galop latvių (išeivijos) skaitytojui pristatomas kaip žiaurios bolševikų diktatūros rėmėjas.

1992–1993 m. galioję Latvijos rubliai, primenu, atrodė taip.


2017-11-25

L A T V I J A I – 99!

Kuršių nerijoje lietuvių ir latvių (vadinamųjų kuršininkų) istorija yra susivijusi į vieną kamuolį kaip niekur kitur. Kaip Juditos Vaičiūnaitės ir Hermanio Margerio Majevskio gyvenimai ir tekstai. Kaip šio Vaičiūnaitės „Nidos soneto“ ir Majevskio atlikto jo vertimo eilutės:

[…] ir mes net šiąnakt būsim surišti,
ir jūros ūžesys pulsuos širdy,
ir kopų sniegas švies tamsoj laukinis

su pėdsakais žvėrių ir su žvaigždėm
pušų kankorėžių, skaistus perdėm,
ir lakumu lyg laikas užkankinęs.

*
[..] jo mēs pat šonakt kļūsim vienoti,
un jūras šalka sirdī pulsu dzīs,
un kāpu sniegs zem tumsas novizēs

ar zvēru pēdām, priežu čiekuriem
kā mazām zvaigznītēm, sniegs – šķīsts pārlieku, –
un iztēli kā laiks ir nonāvējis.

Kuršių nerija. Fotografavau nuo Parnidžio kopos 2017 m. lapkričio 4 d.


2017-11-17/18

Dėl poetinio ir pilietinio-politinio raštingumo

Kyla daug klausimų, nepasitenkinimo, net erzelio, pykčio dėl siūlymo Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos pavadinimą, kuris yra tapęs ilgamečiu ir gerai atpažįstamu puikios mokyklos „prekės ženklu“, keisti į Vasario 16-tosios ar panašų. Deja, tiesiog plika akimi matyti tokia bėda ir ne mažesnė gėda, kad didžioji dauguma abiejų pusių diskutantų nėra skaitę to, ką J. Janonis parašė. Ypač – ką jis nuoširdžiai įsitikinęs parašė savo neilgo, intensyvaus gyvenimo pabaigoje: eilėraščius, laiškus, pasvarstymus lietuviškai, rusiškai…

Perskaitykite, mielieji žmonės. Tiesiog pasiimkite jo išsamiausius raštus, prisėskite kurį savaitgalį ir atidžiai, ramiai perskaitykite.

Tada sąžiningai ir tyliai patys sau (tik sąžiningai ir tik patys sau!) pamėginkite atsakyti į vieną vienintelį klausimą: ar pavyksta įsivaizduoti Julių Janonį toje pat barikadų pusėje, kurioje nuo 1918 m. vasario 16-tos buvo šią mokyklą baigę ir dabar mokyklos „tvoroje“ pagerbiami signatarai Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis, Steponas Kairys ir Alfonsas Petrulis? Ar vis dėlto – priešingoje pusėje?

O jau po to, nemeluodami savo sąžinei, diskutuokite ir spręskite, ar tikrai norite, kad šio asmens vardu ir toliau būtų vadinama viena geriausių visų laikų miesto mokyklų, ar tokio noro visai nejaučiate arba nebejaučiate. Ir lai Dievas jums padeda nemeluoti sau.


2017-11-01

Gaudeamus igitur!

Visa Lietuvos universitetų sistema sykiu su ŠMM, visa LR Vyriausybe, Seimu beigi Prezidentūra dabar veiksmui beturi dviskaitą – tik du keliu: arba į universitetų reformą, arba į ten, iš kur ilgai ir nuobodžiai negrįžtama. Kitaip tariant, šiomis dienomis esame gavę progą stebėti mūsų akyse vykstančią tragikomišką dvikovą.

Viename ringo kampe regime kostiumuotą administracinių galios žaidimų Atstoviją, kuri tuoj tuoj pasitelks iki viršugalvio geležimi kaustytą ir sunkiaisiais plieno kalavijais ginkluotą Juridiką. Kitame kampe – susivėlusią, bet sveiko proto kol kas nepraradusią Moksliukiją, mojuojančią trapia akademinės etikos ir mokslinio sąžiningumo Vėliavėle. Įsitaisykime patogiai, pasirinkime, už kurį kampą sirgti.

Kovai pasibaigus, arba gimnazistai gaus signalą likti studijuoti Lietuvoje, arba kažkas išsaugos 1 (vieną) kėdę.

Gaudeamus igitur!


2017-10-08

„Ji mielai, būdavo, pasakoja apie Lietuvą…“

Latvių rašytojo ir tapytojo Janio Jaunsudrabinio (Jānis Jaunsudrabiņš; 1877-08-25 – 1962-08-28) gimimo 140-metis buvo vakar. Jo mirties 55-metis bus poryt.

Tik primenu, kad Jaunsudrabinis palyginti daug rašė ir apie lietuvius bei Lietuvą.

 Autobiografinio vaikystės epo „Baltoji knyga“ skyrius „Daunienė“.

Kelios Janio Jaunsudrabinio knygos.


2017-08-26