Visa tiesa apie padėtį Lietuvoje

Pirmasis 2013 m. žiemos savaitgalis. Pirma diena, kai sniego Šiauliuose jau pakankamai daug.

Nuvežiau sūnų į „Dagilėlio“ choro repeticiją, o pats, pasiėmęs darbinį kompiuterį ir nusiteikęs rimtai tą gerą pusantros valandos pasidarbuoti (kaip paprastai būna), užėjau į savo mėgstamiausią Šiaulių kavinę su geru interneto ryšiu ir gera aura bei puikia kava.

Atsisėdau, išsidėliojau darbinius rykus, įsijungiau, prisijungiau…

Jau besitvarkydamas ir besiruošdamas darbui išgirdau kone visos kavinės radiusu iš giliojo kampo sklindantį monologą, kuris lyg ir buvo, bet iš tikrųjų nebuvo dialogas tarp dviejų tikrai pakankamai inteligentiškos apsirengsenos ir išvaizdos vidutinio amžiaus moterų.

Vyksmas paprastas: viena tyčia, bet tarsi būtų netyčia kalba taip, kad girdėtų ne tik pašnekovė, bet visi, kas sėdi kavinėje (net tie, kurie kalbasi angliškai), kita kone išimtinai klauso(si) ir baimingai dairosi, atrodo, nuoširdžiai norėdama, kad girdinčiųjų jos pašnekovę būtų kuo mažiau. Klaũsančiosios ir retsykiais, kai galėjo, tiksliau, kai jai buvo leista, įsiterpiančiosios nereferuosiu. Referuosiu, kiek girdėjau (nes neįmanoma buvo negirdėti), kalbančiąją, primindamas, kad girdėjau ne nuo pradžių. Referuosiu teziškai punktais sakymų, t. y. esmes:

1) šiuolaikinis jaunimas Lietuvoje yra absoliučiai niekam tikęs, nes: a) nesirenka rimtų (=inžinerinių) specialybių, o tik visokį socialinį niekalą, b) amžinai murkso įkišęs galvas į kompiuterius; c) yra totaliai išlaikomas tėvų ir kitų vyresniokų;

2) ES į Lietuvą bruka visokį buitinės technikos šlamštą, todėl geriausia, kas gali ištikti lietuvį, esanti Alytaus „Snaigės“ šaldymo įranga;

3) Zuckerbergas yra PATC totališkiausias blogis, nes per „tą savo feisbuką“ jis „suvaikins“ (sic!) pasaulį;

4) turčiai viską susigrobę, o mums bepalikę grašius duonai ir va – retkarčiais – kavai;

5) gerai tiems (nuo savęs pridėsiu: Dievo kvaileliams), kurie nesupranta, kaip Lietuvoje viskas-o-viskas blogai!

Kalbama buvo su tokiu pykčio kurstomu azartu, koks akivaizdžiai šaukėsi med. terapijos, bet aš, prisipažinsiu, vis vien truputį pasijutau iš tos Dievo kvailelių armijos gretų.

Po visko kalbėjusioji išdidžiai apleido kavinę. Galėjau pradėti dirbti ir ramiai darbuotis iki choro repeticijos pabaigos… toks feisbuko suvaikintas.


2013-12-09